Faktai apie rūkymą. Kaip nustoti rūkyti? Kodėl rūkau? Noriu mesti rūkyti. Rūkymas? Kodėl sunku mesti rūkyti? Ar verta mesti rūkyti?

Kartais kai rūkorius neturi ką valgyti – jis psichologiškai gali slopinti alkį cigaretėmis, todėl toks žmogus galimai numes svorio tuo metu kai daugiau tuštumą ir alkį pildys cigaretėmis, nei maistu. Kadangi tuštumos jausmas labai panašus į alkį, todėl metus rūkyti padidėja tuštuma, žmogus jaučiasi kažko netekęs, atsisakęs kažkokios tai cigaretės, kažkokio užpildančio dalyko – jeigu ilgesnį laiką pavyksta nerūkyti – vienas iš galimų variantų, jog griebsis maisto ir valgys gausiau.

Tačiau ar višta ar kiaušinis pirmiau atsirado – sunku paaiškinti, lygiai taip pat sunku paaiškinti ar svoris nukrito dėl rūkymo, o vėliau atsistato į normą, ar svoris priaugamas dėl nerūkymo ir nukrypstama nuo savo normos KMI. Betkokiu atveju, išpūstas burbulas, su tokia logika atsiras ne vienas žmogus, kuris pradės rūkyti, tikėdamas sumažinti antsvorį. Sėkmės jiems. Tuo tarpu likusi pasaulio dalis toliau dairysis svorį skatinančių miltelių ‘sport’ shop’e.

Ne rūkymas yra didžiausia rūkančiojo žmogaus problema, o kažkas, su kuom rūkorius nesusidoroja.

Tad tokios šoko terapijos kaip “rūkymas žudo” / “mesk rūkyti dėl artimųjų” rūkoriui tik juoką ir gailestį kelia, nes rūkoriui tai tik gėlytės, o ne gyvenimo siaubas.

O kas liečią mokslinį požiūrį, juk prie kiekvieno straipsnio gali išgirsti ‘mokslininkai įrodė’ o ką įrodė, kaip įrodė, kiek ten tų mokslininkų, kas finansavo tą tyrimą, kiek skirtingų labaratorijų tyrimą pakartojo, kiek metų vyko tyrimas ir t.t. Kokius žmones tyrė? Deja, retai, kada būna pateikti atsakymai į visus galimus klausimus. Trūkumas atliekant tokius tyrimus, jog rūkančiojo žmogaus gyvenimo būdas apskritai nebūna baisiai ‘ekologiškas’ ir ‘sveikas’, tad sunku atskirti, kur vieni įpročiai, kur kiti įpročiai ant veido spuogą paliko (taip taip, tas spuogas nuotraukoje turbūt ‘baisiausia, kas gali nutikti rūkoriui’, jau dabar rūkorius slepiasi po kaldra ir bando mesti rūkyti). Galima pasimokyti iš tailandiečių, anie nesismulkina su spuogais ir odos spalva, anie “prifotošopina” tėvą rankose laikantį vaiką iš kurio burnos “prifotošopinti” dūmai, lydimi dusulio skverbiasi lauk. Arba gaisrų padarinius nufotografuoja, padidina kontrastą, prideda spalvų ir pyst ant cigarečių pakelio. Juk tai taip dramatiška, iš kart pamatęs imi slėptis po kaldra ir meti rūkyt. Vat tik kažkodėl vis tiek kaip nedingsta iš prekybviečių tie pakeliai taip nedingsta. Turbūt valstybė yra labai atjaučianti rūkoriaus kančioms ir iš solidarumo leidžia rūkoriui nesikankinti, jei jau pateko tai pateko į priklausomybę.

Tiesa pasakius, narkodyleris šioje vietoje jau yra sąžiningesnis žmogus, kodėl? – akcizas mažesnis. Nors tiesa pasakius, daugiausiai sąžiningumo balų – turbūt apskritai duočiau tabako gamintojams, anie bent jau niekad ir nesakė, jog rūkymas yra gerai, anie tiesiog paryškino cigaretės ‘prestižą’, naudodami kaubojaus personaža. Kas jau seniai yra daugumoje valstybių draudžiama. Bet nors ir Malrboro kaubojaus reklamose nematome – tačiau paaugliu ir pradinuku rūkančių nemažėja. Juk gyvename visuomenėje, kurioje rūkymas seniai apibrėžtas kaip antisocialus įprotis, ar gi nekeista, mes darome antireklamą, o produktas vis vartojamas? Kodėl taip vyksta?

Atsakymai jau pateikti šioje pastraipoje, manau.

Būtent, antireklama turį tokį stiprų poveikį kaip ir reklama. Pasikeitė tik galutinis vartotojas į kurį taikoma reklama. Nežinau kaip jūs, bet aš nebuvau atsparus šiai reklamai (antireklamai, vadinkime kaip norime), ir tiek vaikystės tiek paauglystės metais mane labiau už viską traukė veikla ir dalykai, kurie atrodė antisocialūs ir netoleruojami aplinkinių, suaugusiųjų, mokytojų, tėvų, ir visų kitų gyvenimo veikėjų, kurie buvo linkę nurodinėti ir vadovauti bei aiškinti kaip man gyventi.

Kvailystė yra kelti ranką prieš save norint kažką įrodyti kitiems. Bet ta kvailystė – ji egizstuoja ir be kvailių. Be tos kvailystės – nelemta egzistuoti ir ekonomikai.

Gal ir klystu, bet efektyviausia su rūkymu “kovoti” butų kaip ir su betkokia kita eiline propaganda / reklama / smegenų plovimu:

Nekovoti. Tiesiog pasiduoti.

Lai egzistuoja, ateina visada laikas kai tampa populiarūs tam tikri dalykai, kuo labiau jiems priešiniesi – tuo didesnę reklamą jiems darai. Vidurinėje nieko neišmokau beveik, bet vieną dalyką spėjau ir suprasti ir patirti – veiksmas turi atoveiksmį. Nėra reikalo žmogui pasakoti nuo ankstyvos vaikystės, jog rūkymas žudo. Jis gyvena visuomenėje, kurioje apie tai kalbama gerokai per daug. Kito žmogaus bauginimas paremtas tavo paties baimėm – nedaro absoliučiai jokio rezultato. Viskas ką reikia daryti norint mesti rūkyti – nerūkyti. T.y. nedaryti nieko.

Ne kažką daryti, o – nedaryti absoliučiai visiškai nieko.

Meistras 910.lt Vilniuje